atšipti

atšipti
atšìpti 1. intr. SD1175,180, SD369, Q513, R345, 462, Sut, N, K, RtŽ, M, L, Š, , NdŽ, pasidaryti neaštriam, atbukti: Kirvis, peilis atšìpo, t. y. bukas tapo J. Atšipęs peilis R, . Pagaląsk peilį – visai atšìpo Kair. Vieną šoną [medžio] nulupė, ir peilis atšìpo Azr. Kad kieno peilis vis atšipęs, tai tas pačią tinginę gaus LMD(Sln). Dalgis atšìpęs, visai n’ima Šk. Atšìpo dalgė, reikia suleist Dv. Atšìpęs peilis – boba į Vilnių be balno nujotų Dkš. Žemė tep įdžiūvus, kad tuojau noragai atšim̃pa Brt. Jei atšem̃pa [akėtvirbaliai] – išmuša, paaštrina Antr. In medžią neatšim̃pa [pjūklas], ale in žemę Lp. Girnos visai atšipusios, nuo kažkada neplaktos V.Myk-Put. Nulenkite savo vėliavas, įsmeikite žemėn savo kalavijus atšipusius! B.Sruog. ^ I duoną bepjaunant peilis atšim̃pa Kv. Geležis in žemę atšimpa LTR(Srj).
atšipusiai adv. SD369, Sut.
2. intr. RtŽ, Rtr, , Pg, Lkš, Rs nuo rūgštumo pasidaryti jautriam (apie dantis): Vaikų dantys atšipo CII571. Atšìpusios dantys KII216. Ka rūgščiai valgai ką, tai dantes atšim̃pa Pv. Rūgštinius obūlius ėdžiau, i dantys atšìpo Kv. Nuo bruknių atšem̃pa dantes Klt. ^ Ir šuniuo dantys atšìpo Sg. Tėvai valgė rūgštas vynauogas, o vaikams iš tų atšipo dantys BBEz18,2. Vaikas obuolį kremta, bet tėvui dantys atšimpa B781.tr. Ser atšipinti (dantis): Uogos žalios, nėra nei vienos prinokusios – dantis gali atšipti Blv. ^ Atšipo dantis dar neparagavęs KrvP(Alv). 3. intr. nuo nuovargio pasidaryti opiam, skausmingam (apie pirštus, akis ir kt.): Rodos, nesunkus darbas plunksnas plėšyti, bet privargsti, pirštai atšimpa . Ravėjo daržą, net nagai atšìpo Jnšk. Atšìpo i nagai su tiem burokais Ps. Nuo dabojimo net akys atšìpo Sld. Jau man akes atšìpo dabot OG365. Atšìpo uodega besėdžiant Šln. 4. intr. prk. pasidaryti nejautriam, menkesniam, susilpnėti: Svogūnų kvapui galvą apsukus, uoslė atšipo . Jau jam syla atšim̃pa KII216. Mislys (dvasė) atšim̃pa KI32. Jo sąmonė taip buvo atšipusi, kad patys svarbieji šventimų momentai praėjo kaip ir nepastebėti V.Myk-Put. Senelio atmintis jau buvo atšipus . Jo aukštesnieji jausmai tarytum atšimpa B.Sruog.
◊ ãkys atšìpo buvo gėda: Kaip man atšìpo ãkys, tegul Dievas myli! Mlt.
dañtį atšìpti nieko negauti: Nuejau pinigų paskolyt, ale atšipaũ dañtį Vlk.
dañtys atšìpo
1. pasidarė nemalonu, atsibodo, įkyrėjo: Tos jo dainos inkyrios: net dantys atšim̃pa beklausant LKT212(Lbv). Net dañtys atšìpo nuo lojimo Skdt. Dañtes jau atšìpo nuo gero valgio Klt.
2. apsiramino, atlyžo: Kada rajono valdžia gerai užspirgino, tuoj, nebijok, pirminyku dantys atšìpo Krkš.
3. [i]turėjo daug rūpesčių, vargo: Jei paleisite juos (vaikus) valion, žinokite tikrai, jog atšìps dantes jūsų ir bus didis sopulys dūšiai jūsų DP65.
dantìs atšìpti patirti nesėkmę, nusivilti: Atšipsi į jį greitai savo dantis KrP(Alv). Pamėgo Šarūnas karą ir gerai mus juo peni. Kad tik dantų neatšiptume sušalę! V.Krėv.
nagùs atšìpti netekti turėtos gerovės, galios: Jau jiej dar̃ nagùs atšìpo (pašalinus viršininką, gerai gyvenusiems pavaldiniams pasidarė prasčiau) Lp.
\ šipti; apšipti; atšipti; pašipti; prišipti; sušipti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать реферат

Look at other dictionaries:

  • atšipti — atši̇̀pti vksm. Dal̃gis, kir̃vis, pei̇̃lis atši̇̀po …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • atšipimas — atšipìmas sm. (2) KŽ; SD1180, SD269, Sut, N → atšipti: 1. Pjūklų atšipimas rš. 2. BŽ324 Dantų atšipìmas SD231. Dviejų daiktų nežinojau: dantų atšipìmo i strėnų skaudėjimo Prn. Toks atšipìmas dantų, net sopa! Sb. 3. → atšipti 4: Kūno arba… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pašipti — pašìpti intr. NdŽ, Ėr kiek atšipti: Į tas žoles jau mano dalgis pašìpo Plv. Pašìpęs pjūklas, reikia pagaląst Skr. Aš šienelį pjoviau, dalgelė pašipo (d.) Glv. ◊ ãkys pašìpo patyrė gėdą: Pašìps ãkys ne rozą, paki prisprašysi Mlt. šipti;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • prišipti — prišìpti intr. 1. DŽ, NdŽ, KŽ, Rm truputį atšipti, atbukti: Aštrumo tai aštrus [peilis], tik dabar gal kiek prišìpęs Srv. Sūdoklio stverdavosi tik gerokai dalgiui prišipus V.Myk Put. Bekasant kastuvas prišipo rš. 2. nuo rūgštumo pasidaryti kiek …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • sušipti — sušìpti; Ser žr. atšipti 2: Dantys sušìpo NdŽ. šipti; apšipti; atšipti; pašipti; prišipti; sušipti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apdribti — apdrìbti 1. intr. apkristi, apsidrėbti: Stalas apdrìbęs K. Labai išsikėlė tešla, net bliūdas apdrìbo Ml. | refl.: Karvės nešvariai užlaikomos, mėšlu apsidrìbusios Šauk. 2. intr., tr. šlapiai, smarkiai apsnigti: Apdrìbo mernu sniegu drabužiai …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apibukti — apibùkti intr. kiek atbukti, atšipti: Į supuvusį medį ir su gerokai apibùkusiu kirviu įkirsi Vvr. bukti; apibukti; atbukti; įbukti; nubukti; pribukti; užbukti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apšipti — apšìpti intr. pasidaryti ne tokiam aštriam, atbukti: Priešų kardams apšipus, narsiau puolėme rš. Laumės kirto kirto, i kirviai apšìpo (ps.) Prng. šipti; apšipti; atšipti; pašipti; prišipti; sušipti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atbrigzti — 1 atbrìgzti intr. 1. atspurti, atirti: Rankovės greit atbrỹzga (atbriñzga) Ds. Atbrìzgo padelkos tavo, t. y. atskaro J. Atsiūlėk nosinukus, kad neatbrìgztų Alk. | prk.: Kūmų liežuviai neatbrìzgę (labai plepios) Ut. 2. atšipti, atitrupėti:… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atbukti — atbùkti intr. 1. K pasidaryti bukam, neaštriam, atsibesti, atsidurti, atšipti: Visi mietai yra atbukę, reik juos iš naujo pasmailinti Klp. Kol tiek skylių iškaliau, ir kaltas atbùko Lnkv. Yla (adata) visai atbùko, nebelenda Rm. Atbukęs kaip… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”